Apolinaras reiškia „Apolonui priklausantis“ arba „susijęs su Apolonu“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų dievybės vardu Apolonu.
Lotynų kalbos būdvardis „Apollinaris“ lietuviškai verčiamas kaip „Apolono“ arba „Apolonui skirtas“. Tai nėra tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas. Žodis pirmiausia nurodo ryšį su dievybe, jos kultu arba jai skirta aplinka.
Senovės Graikijoje Apolonas buvo siejamas su muzika, poezija, pranašystėmis, gydymu ir šviesa. Todėl vardas simboliškai gali būti aiškinamas per kūrybą, žinojimą, darną ir dvasinį aiškumą. Tokios interpretacijos priklauso kultūros simbolikai, o ne pažodiniam vardo vertimui.
Romėnų tradicijoje Apolono kultas perėmė graikiškus vaizdinius ir apeigas. Dėl to Apolinaras įgijo klasikinį, religinį bei kultūrinį atspalvį. Krikščioniškoje tradicijoje šis vardas vėliau siejosi su šventųjų asmenvardžiais, tačiau jo kalbinė reikšmė išliko susijusi su Apolonu.
Kai kuriuose aiškinimuose pateikiama ir platesnė simbolinė reikšmė, siejama su šviesa arba apsauga. Šios versijos remiasi Apolono funkcijomis mitologijoje, o ne atskira vardo etimologija. Apolinaras todėl gali būti suprantamas kaip klasikinės kultūros paveldą išlaikantis vardas.
