Anzelmas pažodžiui siejamas su apsaugos ir dieviškumo junginiu. Senosios germanų kalbos žodžiai „ans“ ir „helm“ reiškia „dievas“ bei „šalmas“. Todėl reikšmė dažniausiai verčiama kaip „dieviškas šalmas“ arba „dievo apsauga“.
Šalmas senosiose Europos tradicijose simbolizavo gynybą, saugumą ir pasirengimą atsakomybei. Germanų kultūroje jis buvo kario statuso, garbės ir apsaugos ženklas. Dieviškumo elementas suteikia reikšmei religinį ir sakralų atspalvį. Ši simbolika nėra tiesioginis žmogaus savybių apibūdinimas.
Kai kuriuose šaltiniuose Anzelmas aiškinamas kaip „dievo globojamas“ arba „dievišką apsaugą turintis“. Šie variantai perteikia artimą simbolinę prasmę, tačiau nėra pažodinis originalių dalių vertimas. Skirtingais laikotarpiais reikšmė galėjo būti suvokiama religingai, kariškai arba metaforiškai.
Viduramžių krikščioniškoje tradicijoje Anzelmas siejamas su Dievo globa ir dvasine apsauga. Vėlesnėje kultūroje šalmo įvaizdis įgijo platesnę reikšmę. Jis pradėjo žymėti atsparumą, atsakomybės prisiėmimą ir saugų gyvenimo kelią. Anzelmas šiuo požiūriu išlaiko senąją apsaugos simboliką, tačiau jos prasmė gali būti interpretuojama šiuolaikiškai.
