Anupras siejamas su senoviniu krikščionišku vardu Onufrijus. Jo pažodinė reikšmė nėra visiškai aiški, nes ankstyvasis šaltinis gali būti egiptietiškas. Graikiška forma Onouphrios lietuviškai dažnai perteikiama kaip „geras“, „doras“ arba „tas, kuris yra geras“.
Kai kuriuose vardynuose Anupras aiškinamas per galimą koptų kalbos pagrindą. Tokiu atveju reikšmė siejama su gėriu, dorumu arba pagarba dieviškajai tvarkai. Šis aiškinimas nėra galutinai įrodytas, todėl jis pateikiamas kaip viena iš etimologinių hipotezių.
Krikščioniškoje tradicijoje reikšmė susijusi su dorybe, asketišku gyvenimu ir dvasiniu atsidavimu. Šventojo Onufrijaus pasakojimuose gėris suprantamas kaip malda, ištvermė ir atsiribojimas nuo pasaulietiškų siekių. Tai religinė simbolinė interpretacija, o ne tiesioginis kalbinis vertimas.
Anupras skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiamas kaip dorumo ir pamaldumo ženklas. Lietuviškoje vartosenoje ši reikšmė dažniausiai aiškinama per gėrio bei dorybės sąvokas. Moksliniuose šaltiniuose galutinė vardo reikšmė vertinama atsargiai.
