Antonijus dažniausiai aiškinamas kaip vardas, reiškiantis „neįkainojamas“ arba „vertas pagarbos“. Šis aiškinimas siejamas su vėlesne vardo interpretacija, o ne visiškai patvirtintu pažodiniu vertimu.
Lotyniška forma Antonius buvo senovės romėnų giminės vardas. Jo reikšmė lotynų kalboje nėra skaidri ir neturi vieno neginčijamo vertimo. Dėl to vardotyroje pateikiami keli aiškinimo variantai.
Viena tradicija Antonijų sieja su išskirtinumu, kilnumu ir didele verte. Kita, labiau simbolinė versija, remiasi graikų žodžiu anthos, reiškiančiu „gėlė“. Šis ryšys laikomas liaudiška arba vėlesne interpretacija, o ne tikra vardo etimologija.
Romėniškame kontekste vardas pirmiausia reiškė priklausymą Antonių giminei. Vėlesnėje krikščioniškoje tradicijoje jis įgijo pagarbos, dvasinio autoriteto ir ištikimybės atspalvių. Šios reikšmės susiformavo dėl žymių šventųjų bei istorinių asmenybių poveikio.
Antonijus skirtingose kultūrose gali būti suvokiamas kaip garbingumo, vertės arba dvasinio taurumo simbolis. Tokie simboliniai aiškinimai priklauso tradicijai, todėl jų nereikėtų laikyti tiesioginiu žmogaus savybių apibūdinimu.
