Antas siejamas su asmenvardžių grupe, kurios tradicinė reikšmė aiškinama kaip „neįkainojamas“ arba „vertingas“. Šis aiškinimas remiasi graikų kalbos būdvardžiu „antōnios“, verčiamu kaip „vertas pagarbos“ arba „brangus“.
Kalbotyroje dažniau pabrėžiama kita išvada. Senovės romėnų vardas Antonius iš pradžių buvo giminės vardas. Todėl jo tiesioginė reikšmė nėra visiškai patikimai nustatyta. Aiškinimas „neįkainojamas“ laikomas vėlesne tradicine interpretacija, o ne vienareikšmiu vertimu.
Vardo reikšmė simboliškai siejama su žmogaus verte, pagarba ir išskirtinumu. Krikščioniškoje kultūroje šie vardai įgijo papildomų asociacijų dėl šventųjų Antanų kulto. Tokia simbolika priklauso religinei tradicijai, todėl jos nereikėtų laikyti žodyno apibrėžimu.
Antas dažnai suvokiamas kaip trumpa, aiški ir savarankiška vardo forma. Kasdienėje kalboje jis gali perteikti artumo, paprastumo ir tvirtumo įspūdį. Šie įspūdžiai yra kultūrinės interpretacijos, o ne nustatyta vardo reikšmė.
Skirtingais laikotarpiais vardas buvo aiškinamas per lotynišką giminės vardą arba graikišką vertingumo sąvoką. Dėl šios priežasties Antas turi kelis pripažįstamus semantinius aiškinimus.
