Ankantas dažniausiai aiškinamas kaip vardas, siejamas su beribiškumo ir begalybės idėja. Tokia interpretacija kildinama iš sanskrito žodžio „ananta“, lietuviškai reiškiančio „begalinis“, „neturintis pabaigos“ arba „amžinas“.
Tiksli šios reikšmės sąsaja su forma Ankantas nėra patikimai dokumentuota. Todėl ją reikėtų vertinti kaip galimą aiškinimą, o ne neginčijamą žodyno faktą. Sanskrito tradicijoje žodis „ananta“ apibūdina tai, kas neturi ribų, krašto ar galutinės pabaigos.
Indijos religinėje kultūroje ši sąvoka vartojama kalbant apie kosmoso platybę, dieviškumą ir amžiną būties tęstinumą. Kai kuriuose tekstuose „Ananta“ yra dievybės Višnaus gyvatės pavidalo palydovas. Šis simbolis siejamas su kosmine tvarka ir pasaulio išlaikymu.
Vakarų vardų aiškinimuose tokia reikšmė gali būti suprantama simboliškai. Ji gali žymėti atvirą horizontą, tęstinumą arba neapribotą galimybių erdvę. Vis dėlto šios simbolinės interpretacijos nėra tiesioginis įrodytos vardo reikšmės pakaitalas.
