Aniceta reiškia „nenugalima“, „neįveikta“ arba „nepralaimėjusi“. Ši reikšmė siejama su atsparumu, atkaklumu ir gebėjimu išlikti sudėtingomis aplinkybėmis.
Pažodinis pagrindas yra senovės graikų žodis „anikētos“, reiškiantis „nenugalimas“ arba „neįveikiamas“. Moteriškoji forma Aniceta šią reikšmę perteikia moteriškąja gimine.
Senovės graikų tradicijoje nenugalimumas galėjo reikšti dievų, didvyrių ar miesto apsaugą. Krikščioniškame kontekste ši sąvoka dažnai įgijo dvasinio ištvermės simbolio prasmę. Ji galėjo nusakyti tikėjimo tvirtumą, o ne fizinę pergalę.
Aniceta kartais aiškinama ir kaip „neįveikta“ arba „nepalenkta“. Tai artimos, tačiau ne visiškai tapačios interpretacijos. Pirmoji pabrėžia pergalę prieš priešininką, antroji – atsparumą spaudimui.
Skirtingais laikotarpiais ši reikšmė buvo suprantama nevienodai. Antikos pasaulyje ji dažniau siejosi su herojiškumu ir valdžia. Vėlesnėse religinėse tradicijose daugiausia dėmesio skirta vidinei ištvermei.
