Anelė dažniausiai aiškinama kaip vardo, siejamo su hebrajų žodžiu ḥannāh, forma. Šis žodis į lietuvių kalbą verčiamas kaip „malonė“, „palankumas“ arba „dieviškoji malonė“.
Pažodinė reikšmė nurodo palankumą, gailestingumą ir geranorišką dovanojimą. Religinėje tradicijoje ji siejama su malone, kuri žmogui suteikiama ne vien už nuopelnus. Judaizme ši samprata susijusi su Dievo palankumu ir maldos išklausymu.
Krikščioniškoje kultūroje reikšmė įgijo papildomą šventumo atspalvį. Ji siejama su šventosios Onos, Marijos motinos, kultu ir motinystės tradicija. Šis ryšys yra kultūrinis bei religinis, o ne pažodinis vardo vertimas.
Anelė skirtinguose laikotarpiuose galėjo būti suvokiama kaip malonės, globos ir palaiminimo ženklas. Kai kuriuose aiškinimuose pabrėžiamas ne tik palankumas, bet ir malonus, priimtinas buvimas. Tokios interpretacijos priklauso simbolikos sričiai, todėl nėra savybės, nustatomos pagal vardą.
Pagrindinis pripažintas aiškinimas remiasi malonės reikšme. Alternatyvūs aiškinimai dažniausiai tik išplečia šią sąvoką palankumo, palaiminimo ar geranoriškumo kryptimis.
