Andrė siejama su senovės graikų žodžiu „andreios“, kuris lietuviškai reiškia vyrišką, drąsų arba narsų. Ši reikšmė apibūdina ne lytį, o simbolines savybes, susijusias su ryžtu, tvirtumu ir pasiryžimu veikti. Kalbinėje tradicijoje žodis „andreios“ buvo vartojamas žmogaus drąsai bei atkaklumui nusakyti.
Andrė reikšmė skirtingose kultūrose dažniausiai aiškinama simboliškai. Graikų tradicijoje drąsa buvo siejama su garbe, atsakomybe ir gebėjimu ginti bendruomenę. Krikščioniškame kontekste ši reikšmė susijusi su apaštalu Andriejumi, kurio vardas remiasi tuo pačiu graikišku žodžiu. Religinėje simbolikoje ji dažnai siejama su ištikimybe, pasiryžimu ir dvasiniu tvirtumu.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose pateikiamas vertimas „narsioji“ arba „drąsioji“. Šios formos nėra atskiros žodyno reikšmės, o pritaikytos simbolinės interpretacijos. Todėl Andrė pirmiausia reiškia drąsos ir tvirtumo idėją, o papildomi aiškinimai priklauso nuo kultūrinio konteksto.
