Ancė dažniausiai aiškinama kaip trumpesnė vardo Anė arba Anos forma. Šio vardo pagrindinė reikšmė siejama su žodžiu „malonė“.
Vardas Anna kilo iš hebrajų kalbos vardo חַנָּה, transliteruojamo kaip Channah. Į lietuvių kalbą jis verčiamas žodžiais „malonė“, „maloningumas“ arba „Dievo malonė“.
Religiniame kontekste ši reikšmė siejama su palaiminimu, palankumu ir dvasine dovana. Krikščioniškoje tradicijoje vardas Anna susijęs su Šventosios Onos kultu.
Simboliniuose aiškinimuose malonė gali reikšti žmogaus gyvenimą lydintį palankumą. Ši interpretacija nėra pažodinis vardo vertimas, todėl ją reikia atskirti nuo kalbinės reikšmės.
Ancė gali būti suvokiama kaip švelni, trumpa ir savita tradicinio vardo forma. Skirtinguose kraštuose ta pati reikšmė perteikiama artimais variantais, pavyzdžiui, Anna, Anne, Ana arba Ance.
Viduramžių Europos kultūroje šis vardas buvo siejamas su bibline tradicija. Vėlesniais laikotarpiais jo reikšmė tapo platesnė ir apėmė gerumą, palankumą bei dvasinį priėmimą.
