Anastasas reiškia „prisikėlęs“, „atgimęs“ arba „susijęs su prisikėlimu“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiu „anastasis“, lietuviškai reiškiančiu „prisikėlimą“.
Pažodinė reikšmė nurodo pakilimą, sugrįžimą į gyvenimą arba naują pradžią. Krikščioniškoje tradicijoje prisikėlimas pirmiausia siejamas su Kristaus pergale prieš mirtį. Todėl reikšmė įgijo religinį atsinaujinimo, vilties ir amžinojo gyvenimo kontekstą.
Senovės graikų kultūroje prisikėlimo sąvoka galėjo reikšti pakilimą po sunkumo arba atkūrimą. Tai nėra tiesioginis kasdienio elgesio apibūdinimas. Simboliniu lygmeniu ji dažnai siejama su gebėjimu pradėti iš naujo, išsaugoti tikėjimą ir įveikti praradimus.
Kai kuriuose aiškinimuose Anastasas verčiamas kaip „prisikėlimo žmogus“ arba „atgimęs“. Šios formuluotės perteikia tą pačią pagrindinę idėją, tačiau nėra skirtingos savarankiškos reikšmės. Religinėje aplinkoje reikšmė dažnai suvokiama tiesiogiai, o pasaulietiniame kontekste ji tampa atsinaujinimo simboliu.
Laikui bėgant prisikėlimo sąvoka buvo vartojama ne tik teologijoje. Ji apibūdino miestų atkūrimą, tradicijų sugrįžimą ir kultūrinį atsinaujinimą. Dėl to reikšmė išliko suprantama skirtingose istorinėse bei kultūrinėse aplinkose.
