Anakletas reiškia „pašauktasis“, „iškviestasis“ arba „tas, į kurį kreipiamasi“. Šis aiškinimas siejamas su senovės graikų žodžiu ἀνάκλητος, transliteruojamu kaip anáklētos. Lietuviškai jis perteikia pašaukto arba pakviesto žmogaus sampratą.
Pažodinė reikšmė nurodo veiksmą, kai asmuo iškviečiamas, pakviečiamas ar pašaukiamas konkrečiam vaidmeniui. Senovės graikų kalboje toks žodis galėjo būti vartojamas bendrine prasme. Vėliau jis tapo asmenvardžiu ir įgijo religinį atspalvį.
Krikščioniškoje tradicijoje Anakletas siejamas su pašaukimu tarnauti tikėjimo bendruomenei. Ši sąsaja kyla iš ankstyvosios Bažnyčios istorijos, o ne iš papildomos žodinės reikšmės. Simboliškai vardas gali būti aiškinamas kaip kvietimas atsakomybei, tarnystei ar svarbiai misijai.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiama reikšmė „šaukiamasis“ arba „kviečiamasis“. Šie variantai remiasi ta pačia graikiško žodžio šaknimi. Skirtingais laikotarpiais reikšmė suvokta pirmiausia kalbiškai, vėliau dažniau religinio pašaukimo kontekste.
