Ana reiškia „malonė“, „malonė iš Dievo“ arba „palankumas“. Ši reikšmė siejama su hebrajų žodžiu חַנָּה, transliteruojamu kaip Ḥannah. Lietuviškai jis verčiamas žodžiais „malonė“ arba „palankumas“.
Reikšmė gali būti suprantama religine ir platesne simboline prasme. Judaizmo tradicijoje malonė reiškia Dievo palankumą bei dvasinę dovaną. Krikščioniškame kontekste ši sąvoka siejama su gailestingumu, palaima ir žmogui suteiktu gerumu. Tokia interpretacija kyla iš religinės kalbos, todėl nėra asmens savybių aprašymas.
Kai kuriuose aiškinimuose reikšmė siejama su prašymo išklausymu arba palankiu atsaku. Šis aiškinimas remiasi bendra semantine hebrajų šaknies samprata. Skirtinguose šaltiniuose pateikiami variantai „malonė“, „gailestingumas“ ir „palankumas“.
Senovės religinėje kultūroje malonė dažnai buvo suvokiama kaip nepelnyta dovana. Vėlesnėje Europos tradicijoje ji įgijo ir mandagumo, švelnumo bei palaiminimo atspalvių. Ana todėl gali būti aiškinama kaip malonės ir palankumo sąvoką perteikiantis vardas.
