Alvyra dažniausiai aiškinama kaip vardas, siejamas su elfiška drauge arba kilnia globėja. Tokia interpretacija remiasi senųjų germanų vardų elementu „alf“, kuris lietuviškai verčiamas kaip „elfas“ arba „dvasia“. Kitas elementas siejamas su draugystės, apsaugos ar ištikimybės sąvokomis.
Alvyra reikšmė nėra visiškai vienodai aiškinama visuose vardynuose. Kai kuriuose šaltiniuose ji artinama prie vardo Elvyra. Tuomet galimos reikšmės siejamos su tiesa, kilnumu, šviesumu arba antgamtine būtybe. Šie aiškinimai priklauso nuo pasirinktos kalbinės ir istorinės interpretacijos.
Germanų tradicijoje elfai buvo vaizduojami kaip paslaptingos gamtos būtybės. Jie siejosi su miškais, likimu, grožiu ir nematomu pasauliu. Viduramžių Europos kultūroje panašūs vardų elementai įgijo kilmingumo bei apsaugos atspalvį. Vėlesniais laikotarpiais reikšmė tapo labiau simbolinė.
Šiuolaikiniame vardų aiškinime ši reikšmė gali būti suprantama kaip subtilumo, šviesos ir globos simbolis. Tai kultūrinė interpretacija, o ne tikslus žodyno vertimas. Skirtinguose šaltiniuose pirmenybė gali būti teikiama elfų, tiesos arba kilnaus saugotojo įvaizdžiui.
