Alkas reiškia šventą vietą, susijusią su senąja baltų religine tradicija. Lietuvių kalbos žodis „alka“ reiškia šventvietę, kurioje galėjo vykti apeigos. Kai kuriuose aiškinimuose jis siejamas ir su aukuru arba šventu mišku. Pažodinis reikšmės branduolys yra „šventvietė“.
Alkas simbolizuoja erdvę, skirtą ryšiui su dievybėmis, protėviais ir gamtos jėgomis. Ši interpretacija remiasi baltų kultūros tyrimais bei vietovardžių vartosena. Ji nėra asmens savybių aprašymas ir neturėtų būti suprantama kaip pažodinis žmogaus apibūdinimas.
Lietuvių tradicijoje alkos dažnai siejamos su kalvomis, miškais, akmenimis, šaltiniais arba vandens telkiniais. Skirtinguose regionuose šio žodžio reikšmės atspalviai galėjo skirtis. Vienur pabrėžta šventumo vieta, kitur apeiginė erdvė arba gamtinio objekto sakralumas.
Alkas kelia senosios kultūros, gamtos pagarbos ir ritualinės tvarkos asociacijas. Tai simbolinis aiškinimas, kylantis iš kultūrinio konteksto, o ne įrodymas apie konkretaus žmogaus elgesį. Reikšmės aiškinimuose dažniausiai išlieka dvi pagrindinės kryptys: šventvietė ir aukuras.
