Alina dažniausiai aiškinama kaip vardas, reiškiantis „kilni“ arba „šviesi“. Pirmoji reikšmė siejama su germanų kilmės vardų grupe, kurioje vartojamas elementas „adal“, lietuviškai reiškiantis „kilnus“ arba „kilmingas“.
Kitas aiškinimas sieja vardą su graikišku žodžiu „helene“, verčiamu kaip „šviesa“, „spindesys“ arba „švytinti“. Ši interpretacija atsirado dėl panašumo į vardą Elena ir jo tarptautines formas.
Todėl Alina gali turėti dvi pripažįstamas semantines kryptis. Viena pabrėžia kilnumą, garbingą kilmę ir visuomeninę laikyseną. Kita nurodo šviesą, spindesį ir aiškumo simboliką.
Senosiose Europos tradicijose kilnumas buvo siejamas su garbe, atsakomybe ir kilminga laikysena. Krikščioniškame kultūros kontekste šviesa dažnai simbolizavo tikėjimą, tiesą ir dvasinį pažinimą. Šios sąsajos priklauso simboliniam aiškinimui, todėl jos neapibūdina konkretaus žmogaus.
Alina reikšmė skirtinguose šaltiniuose gali būti pateikiama nevienodai. Vieni žodynai pirmiausia pabrėžia kilnumo sampratą, kiti nurodo šviesos ir spindesio motyvą.
