Alfridas dažniausiai aiškinamas kaip „elfų patarimas“ arba „antgamtinių būtybių išmintis“. Pažodinė reikšmė siejama su senosios anglų kalbos junginiu „Ælfræd“. Žodis „ælf“ reiškia „elfas“, o „ræd“ reiškia „patarimas“ arba „išmintis“.
Ši reikšmė pirmiausia apibūdina išmintingą patarimą, o ne konkrečią žmogaus savybę. Senosiose germanų tradicijose elfai buvo vaizduojami kaip antgamtinės būtybės, susijusios su paslaptimis, likimu ir žinojimu. Todėl simbolinė reikšmė gali būti aiškinama kaip ryšys su paslėpta išmintimi.
Anglų kultūroje šis aiškinimas išliko per vardo formą Alfred. Viduramžių tekstuose elfai ne visada buvo laikomi mažomis pasakų būtybėmis. Jie galėjo reikšti galingas, žmogui ne visada pavaldžias dvasines esybes.
Kai kuriuose šaltiniuose antroji dalis verčiama kaip „apsauga“ arba „globos patarimas“. Toks aiškinimas remiasi platesne senųjų germanų žodžių vartosena. Vis dėlto pagrindinė pripažinta reikšmė išlieka susijusi su elfais ir patarimu.
Alfridas simboliškai siejamas su išminties perdavimu, slaptu žinojimu ir gebėjimu rasti kryptį sudėtingomis aplinkybėmis. Šios interpretacijos priklauso kultūrinei tradicijai, todėl jos nėra mokslinis asmens savybių aprašymas.
