Alfonsa reiškia „kilni ir pasirengusi“ arba „kilni, pasiryžusi veikti“. Šis aiškinimas siejamas su senosios germanų kalbos žodžiais, reiškiančiais kilnumą ir pasirengimą.
Pažodinė reikšmė jungia socialinį orumą su vidiniu nusiteikimu veikti. Žodis „adal“ reiškia „kilnus“, o „funs“ reiškia „pasirengęs“ arba „pasiryžęs“. Lietuviškai ši reikšmė perteikia kilnios laikysenos ir ryžtingo pasirengimo derinį.
Krikščioniškoje Europos tradicijoje kilnumas dažnai buvo siejamas su dorove, atsakomybe ir pagarba kitiems. Pasirengimas veikti simboliškai reiškė pareigingumą bei gebėjimą atsiliepti į gyvenimo išbandymus. Tai kultūrinės interpretacijos, o ne patikrinami asmens bruožai.
Kai kuriuose šaltiniuose pateikiamas trumpesnis vertimas „kilnus“. Kituose pabrėžiamas pasirengimo, uolumo arba ryžto elementas. Alfonsa reikšmė skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiama per luominį orumą, religinę pareigą arba asmeninį pasiryžimą.
Viduramžių vardų aiškinimuose kilnumas dažnai nurodė ne vien kilmę. Jis galėjo reikšti garbingą elgesį, atsakomybę ir deramą laikyseną. Todėl Alfonsa reikšmė apima tiek tiesioginį vertimą, tiek platesnį simbolinį kultūros sluoksnį.
