Alfa pirmiausia reiškia pradžią, pirmumą ir pirmąją vietą eilėje. Šis aiškinimas siejamas su graikų abėcėlės pirmąja raide alfa. Originalus žodis yra graikų ἄλφα, lietuviškai verčiamas kaip „alfa“ arba „pirmoji raidė“.
Kasdienėje kalboje žodis „alfa“ dažnai žymi pradinį etapą, pagrindą ar atskaitos tašką. Simbolinėje vartosenoje jis gali reikšti pradėjimą, pirmenybę ir krypties nustatymą. Šios asociacijos priklauso kultūriniam aiškinimui, todėl nelaikomos pažodine vardo savybių prognoze.
Graikų kultūros kontekste alfa buvo abėcėlės tvarkos pradžia. Dėl šios padėties ji tapo tvarkos, pirmumo ir visumos pradžios ženklu. Krikščioniškoje tradicijoje alfa minima posakyje „Alfa ir Omega“. Čia ji simbolizuoja pradžią, o ne konkretaus žmogaus savybes.
Kai kuriuose aiškinimuose akcentuojama ne tik pradžia, bet ir pagrindinis principas. Toks supratimas atsirado dėl simbolinio raidės vartojimo religijoje, mene bei moksle. Todėl reikšmė gali būti aiškinama tiesiogiai arba metaforiškai, priklausomai nuo vartojimo aplinkos.
