Aleksandra reiškia „žmonių gynėja“ arba „ta, kuri saugo žmones“. Ši reikšmė siejama su senovės graikų žodžiais „alexein“ ir „anēr“.
„Alexein“ reiškia ginti, saugoti arba atremti pavojų. Žodis „anēr“ reiškia vyrą, žmogų arba asmenį. Dėl šios priežasties pažodinis aiškinimas kartais pateikiamas kaip „ginanti vyrus“.
Šiuolaikinėje vardotyroje dažniau vartojamas platesnis vertimas „žmonių gynėja“. Jis neapsiriboja vien lytimi ir pabrėžia globos bei apsaugos idėją. Tai yra kalbinė reikšmės interpretacija, o ne žmogaus savybių apibūdinimas.
Graikų kultūros aplinkoje gynėjo įvaizdis siejosi su pareiga bendruomenei. Krikščioniškoje tradicijoje panaši reikšmė įgijo moralinį atspalvį. Ji galėjo priminti tikėjimo, artimojo ir teisingumo saugojimą.
Kai kuriuose šaltiniuose Aleksandra aiškinama kaip „žmonijos gynėja“ arba „sauganti žmones“. Šie variantai perteikia tą pačią pagrindinę semantinę kryptį. Skirtingais laikotarpiais reikšmė buvo suvokiama per karybos, globos, atsakomybės ir visuomeninės pareigos simbolius.
