Alditas dažniausiai aiškinamas per šaknį ald-, siejamą su germanų žodžiu *aldaz*. Lietuviškai šis žodis reiškia „senas“, „senasis“ arba „brandus“. Tokia reikšmė pirmiausia nurodo amžių, sukauptą patirtį ir tęstinumą, o ne fizinę išvaizdą.
Alditas gali būti suprantamas kaip vardas, siejamas su senumu, pagarba ir ilgalaike tradicija. Šios sąsajos yra simbolinės, todėl jos neapibūdina konkretaus žmogaus savybių. Senosiose germanų kalbose žodis *aldaz* buvo vartojamas amžiui ir ankstesniam laikui nusakyti. Vėliau giminingi žodžiai įgijo platesnių prasmių, susijusių su patirtimi ir autoritetu.
Kai kuriuose vardų aiškinimuose galimas ir „kilnaus senojo“ atspalvis. Jis kyla iš kultūrinio požiūrio į senumą kaip į išminties ženklą. Lietuvių kalboje galūnė gali suteikti vardui savitą, švelnesnę skambesio formą. Todėl Alditas kartais suvokiamas ne tik kaip „senasis“, bet ir kaip „brandusis“.
Alditas neturi vienos visuotinai patvirtintos pažodinės reikšmės. Tiksliausias aiškinimas priklauso nuo pasirinktos etimologinės tradicijos ir vardo darybos vertinimo.
