Albina pažodžiui reiškia „balta“ arba „šviesi“. Šis aiškinimas siejamas su lotynų kalbos žodžiu albus, reiškiančiu baltą spalvą, šviesumą arba blyškumą. Moteriška forma kilo iš būdvardinės reikšmės, nusakančios baltą ar šviesų objektą.
Baltos spalvos simbolika skirtingose kultūrose dažnai siejama su tyrumu, taika ir nekaltumu. Krikščioniškoje tradicijoje balta spalva reiškia šviesą, dvasinį tyrumą ir prisikėlimą. Senovės Romos aplinkoje balta spalva galėjo būti siejama su švara, iškilmingumu ir socialiniu orumu. Šios simbolinės reikšmės nėra tiesioginis vardo vertimas.
Albina reikšmė kartais aiškinama plačiau. Jai priskiriamos šviesos, aušros arba spindesio asociacijos. Tokie aiškinimai kyla iš simbolinio baltos spalvos suvokimo, o ne iš atskiro žodyno šaltinio.
Viduramžių krikščioniškame kontekste šviesa dažnai vaizdavo tikėjimą ir gėrio pergalę. Todėl Albina galėjo būti suvokiama per baltumo bei šviesumo simboliką. Skirtingais laikotarpiais šis vardas reiškė ne tik spalvą, bet ir dvasinio tyrumo įvaizdį.
