Albertina siejama su senosios germanų kalbos žodžiais „adal“ ir „beraht“. „Adal“ reiškia kilmingumą, aukštą kilmę arba taurią padėtį. „Beraht“ reiškia šviesų, spindintį arba garsų. Todėl pažodinė reikšmė aiškinama kaip „kilminga ir šviesi“ arba „tauri bei spindinti“.
Ši reikšmė jungia socialinį orumą su šviesos simbolika. Kilmingumas tradiciškai siejamas su garbe, atsakomybe ir kilnia laikysena. Šviesa įvairiose kultūrose reiškia pažinimą, aiškumą, viltį ir dvasinį budrumą. Tai simbolinės interpretacijos, o ne objektyvūs asmens apibūdinimai.
Kai kuriuose vardynuose pateikiamas ir trumpesnis aiškinimas „kilminga“. Kituose akcentuojamas šviesumas arba garsumas. Skirtingos formuluotės atsirado dėl nevienodo senųjų žodžių vertimo bei vėlesnių kalbų tradicijų.
Albertina išlaiko abu pagrindinius semantinius dėmenis. Viduramžių Europos vardyne kilnumo ir šviesos sąjunga buvo vertinama kaip pagarbi simbolinė formulė. Vėlesniais laikotarpiais ši reikšmė dažniau suvokta kultūriškai, o ne kaip tiesioginis socialinės padėties aprašymas. Albertina vardą galima aiškinti ir kaip tauraus spindesio simbolį.
