Alberta reiškia „kilni ir spindinti“ arba „kilnios šviesos“. Ši reikšmė siejama su dviem senosios germanų kalbos žodžiais.
Pirmasis žodis „adal“ reiškia „kilnus“, „garbingas“ arba „aukštos kilmės“. Antrasis žodis „beraht“ reiškia „šviesus“, „spindintis“ arba „žymus“. Todėl pažodinė reikšmė lietuviškai perteikiama kaip „kilniai spindinti“.
Alberta reikšmėje kilnumas simbolizuoja garbingą laikyseną, orumą ir visuomeninį pripažinimą. Šviesa dažnai simbolizuoja aiškumą, žinojimą, viltį ir dvasinį budrumą. Šios simbolinės interpretacijos priklauso kultūriniam suvokimui, todėl nelaikomos tiesioginiais vardo faktais.
Viduramžių Europos tradicijose šviesumas dažnai buvo siejamas su išmintimi ir geru vardu. Kilnumo sąvoka tuomet galėjo reikšti ne tik kilmę, bet ir garbingą elgesį. Krikščioniškoje simbolikoje šviesa dažnai reiškė tiesą, tikėjimą ir moralinį aiškumą.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė aiškinama kaip „kilni šviesa“, kituose – kaip „šviesus kilnumas“. Abu aiškinimai remiasi tais pačiais dviem reikšminiais dėmenimis. Alberta reikšmė išlieka susijusi su garbe, šviesa ir simboliniu iškilumu.
