Aja sanskrito kalboje siejama su žodžiu aja, lietuviškai reiškiančiu „nesukurtas“ arba „negimęs“. Ši reikšmė nurodo tai, kas neturi pradžios įprasta žmogiškąja prasme.
Indų filosofijoje toks apibūdinimas gali reikšti amžiną, nekintantį ir nuo priežasčių nepriklausantį pradą. Tai religinis bei filosofinis simbolis, o ne tiesioginis asmens apibūdinimas. Kai kuriuose sanskrito šaltiniuose tas pats žodis gali turėti ir kitą reikšmę – „ožys“ arba „ožka“.
Aja reikšmė skirtinguose tekstuose priklauso nuo vartojimo aplinkos. Filosofiniame kontekste ji siejama su pirmapradžiu egzistavimu. Mitologiniame kontekste šis žodis gali būti vartojamas kaip dievybės ar kosminio prado epitetas.
Forma Aja šiuolaikinėje vardų vartosenoje dažnai suprantama simboliškai. Jai priskiriamos amžinumo, savarankiškumo ir vidinės kilmės asociacijos. Tokios interpretacijos priklauso kultūriniam pasakojimui, todėl nėra vienintelė privaloma vardo reikšmė.
