Aidanas dažniausiai aiškinamas kaip „maža ugnis“ arba „ugneliukas“. Ši reikšmė siejama su airių kalbos žodžiu Aodhán, kuris lietuviškai perteikiamas kaip mažos ugnies pavadinimas.
Pažodinė reikšmė remiasi žodžiu aodh, reiškiančiu ugnį, ir mažybine priesaga. Todėl Aidanas gali būti suprantamas kaip nedidelė, bet gyva liepsna. Žodžio reikšmė neapibūdina konkretaus žmogaus charakterio.
Keltų tradicijose ugnis dažnai simbolizavo gyvybę, šviesą, apsaugą ir namų židinį. Tai simbolinis aiškinimas, o ne tiesioginė vardo reikšmė. Krikščioniškame kontekste ugnis siejama su tikėjimo šviesa, dvasiniu budrumu ir vidiniu atsinaujinimu.
Kai kuriuose šaltiniuose reikšmė pateikiama kaip „ugninis“ arba „susijęs su ugnimi“. Šie variantai perteikia platesnę interpretaciją, tačiau ne visada tiksliai atspindi mažybinę formą. Aidanas skirtingais laikotarpiais galėjo būti suvokiamas kaip šviesos, šilumos arba gyvybingumo simbolis.
Reikšmės aiškinimai priklauso nuo šaltinio kalbos, rašybos ir tradicijos. Todėl greta pažodinio vertimo vartojami ir perkeltiniai ugnies vaizdiniai.
