Agrikola pažodžiui reiškia „žemės dirbėjas“ arba „žemdirbys“. Ši reikšmė siejama su lotynų kalbos žodžiais „ager“, reiškiančiu lauką, ir „colere“, reiškiančiu dirbti, puoselėti arba kultivuoti.
Vardo reikšmė pirmiausia nusako ryšį su žeme, jos priežiūra ir derliaus auginimu. Senovės Romoje žemdirbystė buvo laikoma viena svarbiausių visuomenės veiklų. Todėl žemės dirbėjo įvaizdis turėjo praktinę, ekonominę ir kultūrinę reikšmę.
Agrikola simboliškai gali būti siejamas su vaisingumu, kantrybe ir atsakomybe už gamtos išteklius. Tokios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne tiesioginės žodyno reikšmės. Romėnų tradicijoje žemė buvo suvokiama kaip maitintoja ir gyvybės pagrindas.
Krikščioniškame kontekste Agrikola buvo vartojamas kaip asmens vardas. Jis siejamas su keliais ankstyvosios Bažnyčios šventaisiais. Šiame kontekste pirminė žemdirbio reikšmė įgijo religinį ir istorinį matmenį.
Kai kuriuose šaltiniuose vardas aiškinamas ir platesne prasme. Jis gali reikšti žmogų, puoselėjantį žemę, kaimo gyvenimą arba tvarkingą ūkį. Vis dėlto pagrindinė pripažinta reikšmė išlieka susijusi su žemdirbyste. Agrikola nėra metafora, kilusi iš vėlyvo simbolinio aiškinimo. Jos pagrindas slypi tiesioginiame lotyniškame žodžių junginyje.
