Agnius dažniausiai aiškinamas per lotynų kalbos žodį „agnus“, reiškiantį „ėriukas“. Šis žodis krikščioniškoje tradicijoje siejamas su nekaltumu, taika ir pasiaukojimu. Todėl vardui priskiriama ne tik tiesioginė, bet ir simbolinė reikšmė.
Kitas aiškinimas sieja Agnius su senovės graikų žodžiu „hagnos“, kuris reiškia „tyras“, „šventas“ arba „skaistus“. Ši reikšmė pabrėžia dvasinį švarumą, nuoširdumą ir moralinį vientisumą. Kalbotyroje šios versijos kartais pateikiamos greta, nes vardų raida galėjo veikti skirtingomis kalbinėmis kryptimis.
Krikščioniškuose tekstuose ėriukas yra taikos ir nekaltumo simbolis. Senovės graikų tradicijoje tyrumas dažnai siejamas su pagarba dievybėms ir apeiginiu nepriekaištingumu. Šios sąsajos priklauso simbolinei kultūros interpretacijai, o ne paties žmogaus savybėms.
Agnius gali būti suvokiamas kaip tyrumo, švelnumo ir taikaus santykio ženklas. Skirtingais laikotarpiais ėriuko įvaizdis reiškė ir auką, ir globą, ir naują pradžią. Vardo reikšmės aiškinimuose šie atspalviai papildo vienas kitą, tačiau nepanaikina skirtingų etimologinių versijų.
