Agna dažniausiai aiškinama kaip vardas, siejamas su graikų žodžiu „hagnē“. Lietuviškai jis verčiamas kaip „skaisti“, „tyra“ arba „gryna“.
Ši reikšmė pirmiausia nusako moralinį ir dvasinį tyrumą. Senovės graikų kalboje žodis „hagnos“ reiškė šventą, tyrą, pagarbią būseną. Vėliau ši samprata pateko į krikščionišką vardų tradiciją.
Religiniame kontekste tyrumas buvo siejamas su pamaldumu, sąžiningumu ir pagarba šventumui. Tai kultūrinis aiškinimas, o ne mokslinis žmogaus savybių apibūdinimas. Skirtingose tradicijose grynumas galėjo reikšti kūno skaistumą, minčių aiškumą arba dvasinį nuoširdumą.
Kai kuriuose vardų šaltiniuose Agna pateikiama kaip Agnes arba Agnės artima forma. Todėl greta pagrindinės reikšmės kartais nurodomi žodžiai „skaisti“ ir „šventa“. Šie variantai kyla iš tos pačios senosios semantinės tradicijos.
Viduramžių Europoje tokia reikšmė buvo suvokiama per krikščionišką simboliką. Vėlesniais laikotarpiais ji tapo labiau poetinė ir kultūrinė. Šiandien Agna dažniausiai suprantama kaip tyrumo, nuoširdumo ir vidinės šviesos simbolis. Pastarieji aiškinimai yra simboliniai, todėl jų nereikėtų laikyti objektyviais asmenybės požymiais.
