Adomas reiškia „žmogus“ arba „žemės žmogus“. Šis aiškinimas siejamas su hebrajų kalbos žodžiu „adamah“, lietuviškai reiškiančiu „žemė“ arba „dirva“.
Pažodinė reikšmė pabrėžia žmogaus ryšį su žeme, gamta ir gyvybės pradžia. Senajame Testamente Adomas vadinamas pirmuoju žmogumi. Šiame pasakojime žemė tampa žmogaus kilmės ir gyvenimo aplinkos simboliu.
Žydų tradicijoje reikšmė siejama su žmogaus atsakomybe už pasaulį. Krikščioniškoje kultūroje ji papildomai susijusi su pirmuoju žmonijos protėviu ir žmonijos istorijos pradžia. Šios sąsajos priklauso religiniam pasakojimui, todėl nėra pažodinės žodžio reikšmės dalis.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas siejamas ir su bendresne sąvoka „žmogus“. Ši interpretacija pabrėžia ne konkretų asmenį, o visą žmonių giminę. Senosiose tradicijose žemė dažnai reiškė gyvybės šaltinį, pastovumą ir priklausymą pasauliui.
Adomo reikšmė skirtingais laikotarpiais buvo suvokiama per religinius tekstus, meną ir kultūrą. Todėl greta tiesioginio vertimo atsirado simbolinės interpretacijos apie pradžią, kūnišką egzistenciją ir žmogaus vietą kūrinijoje.
