Adeodatas reiškia „Dievo duotas“ arba „Dievo dovana“. Ši reikšmė verčiama iš lotynų kalbos žodžių junginio, siejamo su Dievu ir davimo veiksmu.
Pažodinis aiškinimas pabrėžia dovaną, suteiktą žmogui dieviškos valios sprendimu. Krikščioniškoje tradicijoje tokia reikšmė siejama su dėkingumu, globa ir gyvenimo šventumu. Tai religinė interpretacija, o ne mokslinis asmens apibūdinimas.
Senosiose krikščionių bendruomenėse vardai su dieviškos dovanos reikšme dažnai išreiškė šeimos padėką. Jie galėjo žymėti ilgai lauktą kūdikį arba ypatingomis aplinkybėmis gimusį vaiką. Adeodatas šiuo požiūriu reiškia ne materialią dovaną, bet gyvenimą, suvokiamą kaip malonės ženklą.
Kai kuriuose aiškinimuose vardas verčiamas ir kaip „Dievui duotas“. Ši versija labiau pabrėžia žmogaus priklausymą dieviškajai globai. Abi interpretacijos remiasi ta pačia religine simbolika, tačiau skiriasi jų akcentas.
Viduramžių religinėje kultūroje ši reikšmė buvo suprantama tiesiogiai. Šiuolaikiniuose vardų aiškinimuose ji dažniau suvokiama simboliškai, kaip padėkos ir palaiminimo ženklas.
