Abigailė reiškia „tėvo džiaugsmas“ arba „mano tėvas yra džiaugsmas“. Šis aiškinimas siejamas su hebrajų kalbos junginiu „Avigayil“.
Hebrajų žodis „av“ reiškia „tėvas“, o dalis „gיל“ siejama su džiaugsmu, pakilia nuotaika arba džiugesiu. Todėl pažodinis vertimas dažniausiai perteikia šeimos džiaugsmo idėją.
Abigailė simboliškai gali reikšti artumą, meilę ir brangų šeimos ryšį. Šios sąsajos yra kultūrinės interpretacijos, o ne moksliniai žmogaus savybių aprašymai.
Bibliniame kontekste vardas siejamas su išmintinga ir taikia moterimi. Ji aprašoma Pirmajame Samuelio knygos skyriuje, kuriame pasakojama apie jos susitikimą su Dovydu.
Žydų tradicijoje vardas išlaiko ryšį su hebrajiška šeimos samprata. Krikščioniškose kultūrose jis dažnai suprantamas kaip džiaugsmo ir palankumo ženklas.
Viduramžiais vardas buvo vartojamas anglakalbėse šalyse. Vėlesniais laikotarpiais jo reikšmė išliko susijusi su šeimos džiaugsmu.
Abigailė lietuvių kalboje perteikia tą pačią pagrindinę reikšmę, nors jos forma pritaikyta lietuvių kalbos gramatikai. Skirtinguose šaltiniuose pasitaiko vertimo variantai „tėvo džiaugsmas“ ir „džiaugsmo šaltinis tėvui“.
